Stipriname savo poziciją Baltijos šalyse ir taip pat žvelgiame į Lenkiją.

Ką tik baigėte Marupės logistikos parko pirmojo etapo statybas. Kokie dar projektai Latvijoje planuojami šiais metais?

Visi mūsų projektai Rygoje įkūnija bendrovės viziją – modernius, tvarius logistikos parkus geriausiose vietose, sukurtus atitikti ateities pramonės poreikius, daugiausia dėmesio skiriant darbo vietų kokybei ir tikram tvarumui. Įmones domina išskirtinė vieta, ekonomiškumas ir dalyvavimas tvarioje logistikos ekosistemoje.

Mūsų tikslas yra pasiūlyti senesniuose sandėliuose veikiančioms įmonėms galimybę persikelti į modernų logistikos parką, kuriame būtų 30 proc. mažesnės veiklos sąnaudos, aplinkai draugiški sprendimai ir geresnės sąlygos darbuotojams. Tokio lygio projektų Rygoje šiandien trūksta.

27 000 kv. m ploto „SIRIN PARK MĀRUPE“ duris nuomininkams atvėrė netoli Rygos oro uosto – potencialiai labai patrauklioje vietoje. Į pirmąjį šio projekto etapą investavome 18 mln. eurų. Šiais metais bendrovė investuos 10 mln. eurų į antrąjį parko etapą, kurio metu bus įrengta dar 16 000 kv. m sandėliavimo patalpų.

Be Marupės, mūsų bendrovė plečia „SIRIN PARK RUMBULA“ projektą, kuriame jau yra 80 000 kv. m sandėliavimo patalpų Rygoje, dešiniajame Dauguvos upės krante, netoli miesto centro.

Jei savivaldybė suteiks reikiamus leidimus, „SIRIN Development“ yra pasirengusi investuoti 20 mln. eurų į pirmuosius daugiafunkcio verslo parko „SIRIN PARK DREILINI“ etapus ir šiemet nuomininkams pasiūlyti 27 000 kv. m modernių sandėlių.

Šis projektas suprojektuotas kaip daugiafunkcis verslo ir paslaugų parkas, tenkinantis įvairius komercinius poreikius. Mūsų tikslas yra pritraukti ne tik mažmeninės prekybos įmones, bet ir įvairius paslaugų teikėjus. Siekiame siūlyti pritaikomas erdves, kurias, atsižvelgiant į klientų poreikius, galima pritaikyti skirtingiems verslo reikalavimams ir komerciniams tikslams. Pastatuose įsikurs įvairaus profilio ir dydžio įmonės, įskaitant sveikatingumo ir sporto centrus, parodų sales, prekių priėmimo punktus ir kt.

Šiame verslo parke daugiausia dėmesio skirsime tvarumui, energijos vartojimo efektyvumui ir aplinkos gerinimui. Šioje vietovėje trūksta infrastruktūros, todėl investuosime 1 mln. eurų į kelius bei privažiavimą ir taip pagerinsime eismo srautus bei sumažinsime spūstis.

Šalia Dreilinių yra „IKEA“, todėl ši vieta yra puiki. Pagerinus infrastruktūrą, krovininiam transportui nereikės važiuoti per miestą. Šiuo metu šį projektą bei mūsų investicijas stabdo ir trukdo tik biurokratinės kliūtys.

Ryga yra strateginis miestas, kuriame planuojame aktyviai plėstis ir per ateinančius kelerius metus investuoti nuo 50 iki 90 mln. eurų, priklausomai nuo institucijų požiūrio ir efektyvumo. Šiais metais Latvijoje esame pasirengę investuoti 20–40 mln. eurų, jei tik bus palanki investicinė aplinka.

Kokios apimties yra „Sirin Development“ šių metų bendri investiciniai planai Baltijos regione? Kokie yra didžiausi projektai?

Į logistikos nekilnojamąjį turtą Baltijos regione 2025 m. ketiname investuoti nuo iki 100 mln. eurų ir esame tikri, kad rinkai siūlomas modernias ir tvarias sandėliavimo patalpas išnuomosime. Daugiausia investicijų skirsime plėtrai Rygoje, Latvijoje, jei investicinė aplinka bus palanki.

Toliau investuojame į Latvijos rinką ir laikomės strategijos kiekviename svarbiausiame Baltijos šalių mieste įkurti po tris logistikos parkus – geriausiose vietose, šalia svarbiausių logistikos kelių.

Investuojame ten, kur klientams svarbu, o mūsų investicijos seka paskui klientą. Todėl dabar orientuojamės į Rygą, Latviją, nes ji yra strategiškai patogioje logistikos vietoje – Baltijos šalių viduryje, ir turi jūrų bei oro uostus. Taip pat tikimės, kad projektas „Rail Baltica“ atvers naujų galimybių logistikos srityje, ir tikime, kad jis bus sėkmingai įgyvendintas.

Esame tvirtai įsitikinę, kad Latvijos ekonomika netrukus vėl pradės augti, o kartu didės ir modernių sandėliavimo patalpų poreikis.

Iš savo pusės esame pasirengę investuoti, tačiau investicijų tempas priklauso nuo suinteresuotųjų šalių, savivaldybių ir valstybės institucijų. Mūsų investicijų apimtys priklauso nuo investicinės aplinkos ir biurokratinių mechanizmų veiksmingumo: kaip greitai išduodami statybos leidimai, kaip greitai galima įsigyti žemės ir kokia yra infrastruktūra. Jei susidursime su biurokratinėmis kliūtimis, galime investuoti mažiau, nei esame pajėgūs.

Ar ir toliau ieškosite naujų žemės sklypų Rygos oro uosto teritorijoje kitiems logistikos parko projektams plėtoti?

Kaip vyksta derybos su Rygos miesto taryba dėl oro uosto teritorijos, kurios privatizavimą Rygos miesto taryba anksčiau atšaukė, plėtros?

Ginčai nė vienai pusei neduoda jokios naudos. Jau pastatėme pirmąjį logistikos parko etapą, tačiau jei būtume susitarę prieš penkerius metus, šiandien šalia oro uosto jau stovėtų 100 000 kv. m ploto logistikos centras ir tenkintų jo poreikius.

Įvyko tai, kas įvyko, tačiau šiandien džiaugiamės, kad visos šalys dabar nori susitarti ir turi bendrą interesą – tiek savivaldybė, tiek ministerija.

Jei procesas vyks ne tik geranoriškai, bet ir sparčiai, esame pasirengę greitai logistikos parko plėtrai. Plėtojant parką, naudos gaus ir oro uostas – augant logistikos centrui, stiprės ir oro uosto infrastruktūra.

Anksčiau minėjote apie planus Dreiliniuose plėtoti daugiafunkcį verslo parką – kokioje stadijoje šiuo metu yra šis projektas?

Jei savivaldybė suteiks reikiamus leidimus, „SIRIN Development“ yra pasirengusi investuoti 20 mln. eurų į pirmuosius „SIRIN PARK DREILINI“ etapus ir šiemet nuomininkams pasiūlyti 27 000 kv. m modernių sandėlių.

Kaip vertinate dabartinį investicinį klimatą Baltijos šalyse ir kiek planuojate investuoti Baltijos šalyse šiais metais? Ar yra planų plėstis už Baltijos šalių rinkos ribų?

Mūsų sėkmė kyla iš ištikimybės savo strategijai. Nuo pat įmonės veiklos pradžios išliekame susitelkę ir priimame apskaičiuotus sprendimus, atsparius išorės iššūkiams, tokiems kaip geopolitinė įtampa, palūkanų normų svyravimai ar ekonominis neapibrėžtumas.

Prieš dvejus metus nusprendėme susitelkti ir susikoncentruoti į savo buvimo vietos plėtrą savo namų rinkoje – Baltijos šalyse – neleisdami sau nukrypti į šalį.

Žvelgdami atgal matome, kad šis metodas buvo sėkmingas. Sutvirtinę savo pozicijas Baltijos regione, užsitikrinę žemės sklypus, parengę būsimos plėtros ir investicijų planus, dabar pradedame ieškoti galimybių plėstis į Lenkiją. Nors turime planų pradėti projektą Lenkijoje, šiuo metu dar per anksti atskleisti konkrečią informaciją.

Ne paslaptis, kad šiuo metu naujos užsienio investuotojų investicijos į Baltijos šalis ateina gana lėtai. Ar tai kaip nors paveikė regioninę konkurenciją logistikos sektoriuje – ar ji tapo aštresnė, o gal, priešingai, sumažėjo?

Užsienio investuotojai ateina ir išeina. Aiškiai pastebėjome, kaip užsienio investuotojai pasitraukia į savo gimtąsias rinkas, kai jose atsiranda naujų galimybių. Matėme Vokietijos, Ispanijos ir Švedijos investuotojų pavyzdžių, kurie pasirinko savo gimtąsias rinkas, kai sąlygos pasikeitė ir tapo palankesnės veiklai jose.

Štai kodėl vietos investuotojai ir jų investicijos yra labai svarbios kiekvienoje rinkoje.

Nors formaliai Latvijoje esame laikomi užsienio investuotojais, visose Baltijos šalyse save laikome vietiniais investuotojais, nes tai yra mūsų namų rinka. Esame Baltijos šalių įmonė ir nesiruošiame pasitraukti – šiai rinkai skiriame didžiausias investicijas.

Savivaldybės ir valstybės institucijos turi būti lanksčios ir veiksmingos. Kuo daugiau biurokratinių kliūčių ir kuo ilgiau užsitęsia logistikos projektų rengimo laikotarpis, tuo brangesni tampa projektai – didėja investicijų sąnaudos, o kartu ir nuomos kainos nuomininkams.

Tai mažina rinkos patrauklumą investicijoms, silpnina konkurencinį pranašumą ir verčia mus pralaimėti kitoms šalims, pavyzdžiui, Lenkijai, kur projektus šiandien galima vystyti greičiau ir pigiau.

Be to, didžiulės žmonių lėšos ir indėliai šiuo metu laikomi bankų sąskaitose, kurie galėtų būti nukreipti vietos investicijoms skatinti. Vyriausybė turėtų aktyviai remti privataus kapitalo telkimą ir skatinti verslumą, sudarydama palankias sąlygas ir investicines platformas. Sudarydama palankesnes sąlygas investicijoms į pramonę ir modernią logistikos infrastruktūrą, šalis gali gerokai paspartinti savo ekonomikos augimą.

Kurioje Baltijos šalyje logistikos sektorius yra labiausiai išvystytas ir kodėl?

Logistikos sektoriaus stiprumui didelę įtaką daro vidaus vartojimo apimtys. Šiuo metu Lietuva turi daugiausia gyventojų ir didžiausią vidaus vartojimą, todėl jos logistikos sektorius yra labiausiai išvystytas. Antroje vietoje pagal šį rodiklį yra Latvija.

Kokiu mastu karas Ukrainoje paveikė logistikos sektorių Baltijos šalyse, įskaitant Latviją?

Geopolitiniai procesai neabejotinai įtakoja regiono vystymąsi. Kaip sakė vienas garsus politologas, Baltijos šalys yra puikios gyventi ir užsiimti verslu, tačiau jos turi labai blogą kaimynystę.

Įmonės sprendžia, ar pasilikti, ar išvykti. Mūsų pozicija ir strategija yra aiški – mes liekame, investuojame ir tęsiame veiklą Baltijos šalyse.

Daug spėliojama, kaip karo pabaiga, kuri, kaip manoma, jau artėja, gali paveikti ekonomiką ir lemti statybos sąnaudų augimą. Vis dėlto rekomenduoju nepasiduoti šiems neaiškumams. Vietoj to turėtume sutelkti dėmesį į savo darbą ir investuoti savo energiją į projektų vystymą bei ekonomikos stiprinimą.